Marokas. Nuo Atlanto vandenyno iki Sacharos dykumos

Skrydis Vilnius – Europos miestas – Kasablanka. Oro uoste pasitinka vietinis gidas, įsikuriame viešbutyje. Kasablanka – šalies verslo sostinė. Vietiniai berberai nedidelį miestelį vadino „Baltų namų miestu“, vėliau jį taip ėmė vadinti ir ispanai. Tai pilnas kontrastų šiuolaikiškas miestas, garsėjantis antra pagal dydį pasaulyje mečete, pavadinta Maroko karaliaus Hasano II vardu.Trumpa apžvalginė ekskursija po miesto centrą: Jungtinių Tautų Aikštė, Sacre Coeur prancūzų katedra, Mohamedo V – aikštė. Vakarienė, nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių lankome Kasablankos mečetę. Už papildomą mokestį galima pasigrožėti ištaigingu interjeru, retomis progomis naudojamu hamamu. Aplankę mečetę vykstame į Maroko sostinę Rabatą. Susipažįstame su imperatoriškojo miesto įžymybėmis: Karališkieji rūmai ir Mešuaras, rūmus supanti teritorija, apjuosta aukštoka siena. Įspūdingas Mohamedo V-ojo mauzoliejus, kuriame palaidotas karalius ir du jo sūnūs, laikomas modernios architektūros šedevru. Įdomiausia senojo Rabato dalis – Udajo tvirtovė su žaliuojančiais Andalūziškais sodais, jaukus arbatinės kiemelis, kuriame galima ramiai išgerti „marokietiško viskio“ – tradicinės mėtų arbatos ir paskanauti rytietiškų saldumynų. Baltos senamiesčio gatvelės atspindinčios saulę, apraizgytos ryškiaspalvėmis bugenvilijomis. Ant seniausių namų durų – Fatimos ranka, sauganti gyventojus nuo blogos akies ir nelaimių. Pasivaikščioję po senamiestį, vykstame į Šefšaueną. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Vienas gražiausių Šiaurinio Maroko miestų Šefšauenas, dar vadinamas mėlynuoju miestu, įsikūręs tarp Rifo kalnų viršūnių. Ant kalno stūkso tvirtovė-pilis, o indigo spalva šviečiantis senamiestis yra puikus andalūziškos ir marokietiškos architektūros pavyzdys. Čia tikras fotografų rojus. Miestelyje yra palyginus nedaug gyventojų, dar mažai ir turistų. Vietinės architektūros tradiciniai namai raudonais čerpių stogais, ryškiaspalvė keramika ir tekstilė, tradiciniais raštais ornamentuoti kilimai primena Aladino pasakas. Aplankę miestelį, keliaujame pasigrožėti netoliese esančiais kriokliais. Vėliau keliaujame į Fesą, sustojame prie Moulay Idriss šventojo kaimo ant aukštos kalvos, primenančios kupranugario nugarą. Tai svarbi musulmonų piligrimystės vieta, nes čia palaidotas Mulajus Idrisijus, Feso miesto įkūrėjas. Netoliese – Volubilis – antikos laikais svarbus miestas-centras, šiandien – geriausiai išlikusios romėniško miesto liekanos Šiaurės Afrikoje. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Fese.

Pusryčiai. Fesas, bene seniausias Maroko imperatoriškas miestas, dar vadinamas Afrikos Atėnais,  ir arabiškojo Maroko dvasiniu centru. Aukštomis sienomis apjuostas šurmuliuojantis Fes el Bali senamiestis išraizgytas klaidingu siaurų gatvelių labirintu staiga nukelia į praeitus šimtmečius. Prieskoniais nukloti prekystaliai, iš toli savo kvapus skleidžianti odų raugykla, triukšmingas geležies meistrų kvartalas, siūlų dažytojų, audėjų, stiklių, puodžių, žibintininkų, keramikos meistrų prekystaliai… Įeinant į odų raugyklas, dalijamos žalios mėtų šakelės, padedančios lankytojams ilgiau pasisvečiuoti odos gaminių parduotuvėlėse. Aplankome didžiausią Šiaurės Afrikoje Karouine mečetę, Bou Inania korano mokyklą, seniausią pasaulyje universitetą ir kitas istorines Feso vietas. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Fese.

Pusryčiai. Šiandien atsisveikiname su svetinguoju Fesu. Kylame į vidurio Atlaso kalnus, vykstame į Mideltą – Maroko aukštumas, kur auginami obuoliai ir kiti šaltesnį klimatą mėgstantys vaisiai. Trumpas sustojimas Maroko Šveicarija pramintame Ifrane. Tai prancūzų mėgstamas slidinėjimo kurortas, kurį supa žaliais miškais apaugę kalnai, suteikiantys šiam miesteliui ypatingą žavesį. Kamštinių ąžuolų giraitės, vešlių kedrų miškai, kuriuose smagiai bėgioja makakos. Važiuodami Ziz upės slėniu, pasiekiame Tafilatel regiono centrą – Erfoudo miestą, paskutinę žalią oazę prieš dykumą. Toliau prasideda Sacharos kopos. Įsikuriame jaukiame dykumos karavansarajuje. Palydėjus saulę – vakarienė ir nakvynė karavansarajuje.

Smagu pasitikti patekančią saulę Sacharos dykumos kopose! Pusryčiams sugrįžtame į karavansarajų. Šiandien visa diena skirta dykumos tyrinėjimui, tikriems dykumos nuotykiams. Kelionę po dykumą pradedame džipais. Keliaujame iki dykumų druskų ežerėlio, giliausio dykumos plyšio, Khamlia kaimelio su išraiškingais Gnava muzikos atlikėjais. Grįžę ir pailsėję, sėdame ant kupranugarių ir pradedame romantišką žygį link dykumos oazės. Užkopę ant Erg Chebbi kopos, palydime besileidžiančią saulę. Vakaras svetingų tuaregų kompanijoje. Soti vakarienė prie laužo, dainos ir pasakojimai apie gyvenimo dykumoje paslaptis. Vakarienė ir nakvynė dykumos palapinėse arba karavansarajuje.

Pusryčiai. Atsisveikiname su dykuma ir vykstame į Kvarzazetę, dėl gausybės kino studijų dar vadinamą Maroko Holivudu. Erfude aplankome Fosilijų kasyklas ir fabrikėlį. Kelias vingiuoja į Antiatlaso kalnus, „Šimto tvirtovių keliu“ palei Dades upę į žalią Tineghir oazę. Pakeliui apžiūrime klajokliškų berberų slėnių citadeles, vadinamas kasbas, kuriose kukliomis sąlygomis tebegyvena vietiniai žmonės. Lankome įspūdingąjį Todra Gorge, vadinamąjį Maroko Didįjį Kanjoną, išgraužtą Dandės ir Todros upių. Įspūdingiausias yra Todros kanjono paskutinis puskilometris, kur tarpeklis susiaurėja iki dešimties metrų, o iš abiejų pusių jį supa stačios uolos. Čia savo jėgas išmėginti mėgsta alpinistai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Kvarzazeteje.

Pusryčiai. Keliaujame per įspūdingą Tizi-N‘Ticha perėją per Didžiuosius Atlaso kalnus, aukščiausioje perėjoje pakildami į 2260 metrų aukštį. Pakeliui aplankome istorinį Ait Ben Haddou kaimą-tvirtovę, įsikūrusį prie buvusio karavanų kelio. Tai geriausiai išlikęs tradicinis įtvirtintas kaimas, kuriame iki šiol gyvenama. Čia buvo filmuota „Lorensas iš Arabijos“, „Nilo perlas“ „Mumija“, „Gladiatorius“ ir daug kitų filmų. Lankydami tvirtovę, užsukame į svečius pas vietinius gyventojus, kurie mielai vaišina mėtų arbata ir pasakoja apie savo kasdienišką gyvenimą. Po pietų atvykstame į Marakešą, dėl rusvų senamiesčio sienų pramintą „raudonuoju miestu“. Valdant net trims sultonų dinastijoms miestas buvo šalies sostinė, todėl čia gausu muziejų ir architektūros paminklų. Ekskursijos po miestą metu aplankome Kutubijos mečetę su aukščiausiu minareto bokštu, papuoštu keturiais variniais gaubliais, kurie, pasak legendos, buvę gryno aukso. Ištaigingi Majorele sodai, Saadijų dinastijos kapai, elegantiški El Bahia rūmai su miniatiūriniais kiemeliais ir fontanais, statyti dviejų sultonų patarėjo savo mylimiausiai žmonai Bahiai ir kitoms trims žmonoms bei haremo moterims. Vakare siūlome nuotaikingą folklorinių šokių koncertą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien laukia įspūdingas pusdienis – kelionė prie Ouzudo krioklių Aukštojo Atlaso kalnuose. Netoli nuo Marakešo vaizdingas 110 m aukščio Uzudo krioklys – tikras Maroko stebuklas. Šalia krioklio žaliuojančioje giraitėje veikia nemažai vandens malūnų. Trijų pakopų kriokliu teka srauni El Abido upė. Pasigrožėję kriokliu grįžtame į Marakešo senamiestį -Mediną. Aukštomis sienomis apjuostas senamiestis, išvagotas siauromis gatvelėmis, kuriose įsikūrę amatininkai, odininkai, kilimų audėjai, juvelyrai… Čia žmonės gyvena ir dirba kaip prieš kelis šimtus metų. Svečiuojamės tradicinės medicinos vaistinėje, kur siūlomi vaistai nuo rimtų ir pramanytų ligų. Vakare būtina pamatyti centrinę Marakešo aikštę – Jaama El Fna (išvertus „Nukirstų galvų aikštė“). Pasakojama, kad šioje vietoje kažkada kirsdavo galvas, o žydai turėdavo jas sūdyti ir iškabinti ant sienos… Šiandien aikštė tai tikras teatras po atviru dangumi, o jo dalyviai – jogai, gyvačių kerėtojai, būrėjai, žiniuoniai, šokėjai, prekeiviai vaisiais bei egzotiškais prieskoniais, kostiumuoti vandens pardavėjai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Marakeše.

Pusryčiai. Vykstame link Atlanto vandenyno, į vėjų miestą, buvusį portugalų žvejybos uostą – Esaouirą. Kelias vingiuoja per argano medžių giraites, su mikliomis ožkomis, ramiai balansuojančiomis argano medžių šakose. Sustojame vietinių moterų koopertyve, kur galima pamatyti tradiciniu būdu gaminamą argano aliejų, įsigyti vietinės produkcijos, patiems išbandyti akmenines girnas… Nuo stačių uolų, lyg milžiniškų apžvalginių terasų, atsiveria Atlanto vandenynas. XVI a portugalų įkurto miesto pavadinimas „Essaouira“ reiškia „gražus paveikslas“. Kurortinis miestelis – uostas – garsėja gurmaniškais žuvies restoranėliais, spalvinga architektūra, paplūdimiais. Užsukę į šviežių žuvų turgų, aplankome senąją citadelę, pasivaikščiojame po Mediną su daugybe menininkų krautuvėlių, hamamų ir gatvėse koncertuojančių gnavos muzikantų. Likęs laisvas laikas skirtas maudynėms, žuvies patiekalų ragavimui. Vaizdingu vandenyno pakrantės keliu keliaujame į Safi. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje  paplūdimyje.

Pusryčiai. Išvykstame į Marakešo oro uostą. Skrydis į Lietuvą.